View article

Tyrimo tikslas. Palyginti rūkančių bei nerūkančių šeštojo kurso medicinos studentų požiūrį į rūkymą bei pagalbą metantiems rūkyti. Medžiaga ir metodai. 1995–2004 metais profilaktinės medicinos ciklo metu, naudojant anoniminį klausimyną, apklausta 1518 (83, 5 proc.) Kauno medicinos universiteto Medicinos fakulteto šeštojo kurso studentų.

Rezultatai. Apibendrinus tyrimo duomenis, nustatyta, jog reguliariai rūkė 19, 4 proc. vaikinų ir 4, 2 proc. merginų. Nereguliariai rūkė 15, 9 proc. vaikinų ir 10, 4 proc. merginų. 5 proc. vaikinų ir 1, 9 proc. merginų rūkė reguliariai ir metė, 17, 7 proc. vaikinų ir 19, 5 proc. merginų rūkė nereguliariai ir metė rūkyti. Visiškai nerūkė 41, 6 proc. vaikinų ir 64 proc. merginų. 70 proc. rūkančių ir 83 proc. nerūkančių studentų sutiko su teiginiu, kad rūkymas yra vienas svarbiausių pavojų žmogaus sveikatai. 97, 1 proc. studentų sutiko su teiginiu, jog pasyvus rūkymas kenkia sveikatai. Dauguma studentų (83, 2 proc. rūkančiųjų ir 87, 1 proc. nerūkančiųjų) nurodė, jog gydytojai turėtų padėti norintiems mesti rūkyti, o 68 proc. nurodė, jog gydytojai nepakankamai turi žinių, kaip teikti tokią pagalbą. Rūkantys studentai rečiau nei nerūkantys (55 proc. ir 87 proc.) manė, kad medicinos įstaigose turi būti nerūkoma. Išvados. Rūkymo paplitimas tarp studentų medikų buvo mažesnis nei tarp tokio paties amžiaus žmonių bendroje Lietuvos populiacijoje. Per tiriamąjį laikotarpį medikų vaikinų rūkymo paplitimas reikšmingai nekito, o medikių merginų padidėjo daugiau kaip du kartus. Rūkanys studentai pasižymėjo liberalesniu požiūriu į rūkymo keliamą žalą ir rūkymo apribojimus gydymo įstaigose, o tai gali tapti didele kliūtimi keičiant jų požiūrį …