View article

Tyrimo tikslas. Įvertinti su alkoholinių gėrimų vartojimu susijusį Lietuvos gyventojų bendrojo mirtingumo augimą, prasidėjusį nuo 2000 m. Tyrimo duomenys ir metodai. Nacionalinėse bei tarptautinėse duomenų bazėse pateikiamų šalių mirtingumo bei alkoholio vartojimo rodiklių empirinė analizė ir jų tarptautiniai palyginimai. Rezultatai. Duomenų analizė rodo, jog tiek mirtingumo mažėjimą 1998–2000 m., ty pradėjus įgyvendinti Lietuvos sveikatos programą, tiek mirtingumo didėjimą 2001 ir 2005 m., dažniausiai lėmė tų pačių dviejų grupių mirties priežastys: kraujotakos sistemos ligos (daugiausia lėtinė išeminė širdies liga) ir su alkoholio vartojimu susijusios mirtys (kepenų cirozė, atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu, traumos ir kt.). Dėl mirties liudijimų pildymo netikslumų dalis mirčių, priskiriamų kraujotakos sistemos ligoms, iš tikrųjų buvo sąlygotos alkoholio vartojimo. Apytikriais duomenimis bent ketvirtadalis vidutinio bendrojo mirtingumo padidėjimo 2002–2004 ir 2005–2007 metų laikotarpiu įvyko dėl alkoholio vartojimo poveikio, mirčių skaičius išaugo vidutiniškai 880 atvejų per metus. Apie 12, 6 proc.(5760) visų mirčių 2007 m. buvo vienokiu ar kitokiu būdu susijusios su alkoholio vartojimu.

Lyginamoji analizė parodė, jog per pastarąjį dešimtmetį mirtingumo rodikliai Lietuvoje kito paraleliai alkoholio vartojimo tendencijoms. Nuo 1995 m. buvęs sistemingas mirtingumo mažėjimas Lietuvoje baigėsi 2000 m., kai, sumažinus akcizus alkoholiniams gėrimams, labai padidėjo alkoholio prieinamumas ir vartojimas. Vidutinis metinis alkoholio suvartojimo prieaugis 2001–2004 m. buvo apie 7 proc., o 2005 m. pakilo iki 17 proc., 2005–2007 m. sudarydamas …