View article

Žinių ir kūrybos visuomenėje organizacija yra ne tiek produktų, kiek žinių gamintoja, todėl intelektinis kapitalas tampa pagrindiniu konkurencingumo veiksniu (Beschorner, 2001; Hlupic, 2003; Лев, 2003; Firer, 2003; Roos, Pike, 2005; Wu, 2007; Шафиев, 2010; Znakovaitė, 2010; Mačerinskienė, 2011; Atkočiūnienė, 2011; Suraj, Bontis, 2012). Organizacijos konkuruoja ne tik įgytų ir įsisavintų žinių pagrindu, bet ir dėl naujų žinių, kurias paverčia savo intelektiniu kapitalu. Vienas iš konkurencinių veiksnių yra organizacijos gebėjimas ir greitis žinias versti intelektinių kapitalu, o tai reikalauja nuolatinio mokslinio dėmesio intelektiniam kapitalui ir jo tyrimų metodikos atnaujinimo. Rinkos dalyviai paskutiniu metu vis stipriau susirūpina organizacijos veiklos vertinimu. Žinių ekonomikos plėtra kartu su plintančia globalizacija, rinkos atvėrimų ir didėjančia konkurencija kelia būtinybę organizacijoms investuoti į inovacijas, pasitelkti kūrybiškumą. Tai pamažu atveda visas organizacijas į poreikį įvertinti savo nematerialiuosius išteklius–intelektinį kapitalą.

Intelektinis kapitalas lemia ekonominių sistemų konkurencingumą ir yra pagrindinis šių sistemų vystymosi strateginis išteklius. Lygiai taip pat konkurencingos ekonominės sistemos kryptingai išnaudoja turimą intelektinį kapitalą bei vykdo jo plėtrą įvairiais būdais kaupdamos naujas žinias arba diegdamos naujus žinių valdymo metodus. Globalios ir greitos ekonomikos sąlygomis, plėtra vyksta žinių pagrindu. Sėkmingas intelektinio kapitalo valdymas gali atverti naujų pardavimo kanalų galimybes, unikalius produktus ar organizacinę kultūrą motyvuojančią kūrybiškai ir efektyviai veiklai. Vis daugiau atliekama …